||| Kas tave šaukia...
CD, 2010.08.25
Leidėjas: Dangus

Lietuvių liaudies karinės – istorinės dainos, nors ir neatskleidė objektyvios istorinės panoramos, parodė gilų filosofinį liaudies žmogaus požiūrį į gyvenimą, reiškė optimizmą ir meilę, taurumo ir dvasinio prado pergalę prieš kančią ir sunaikinimą. Čia glūdi jų didybė ir vertė.
(Pranė Jokimaitienė).

Muzikos leidyklos „Dangus“ pristatymas:
Muzikos leidykla „Dangus“ pristato naują post-folkloro projekto „Donis“ albumą „Kas tave šaukia...“, įrašytą su dainininke Rasa Serra. Šis kompozitoriaus Donato Bielkausko darbas vainikuoja Žalgirio mūšio šešių šimtų metų jubiliejų menančią vasarą ir jaudina klausytojus lyriškai interpretuotomis lietuvių liaudies karinėmis – istorinėmis dainomis.
Emocinga karinių dainų tema „Donio“ kūryboje atsiskleidė su didelio pasisekimo sulaukusiu ankstesniu albumu „Bite lingo“. Naujoje plokštelėje „Donis“ leidžiasi į tolimesnius šių dainų atgarsio dabartyje ieškojimus. Dalis kūrinių – subtiliai aranžuotos autentiškos liaudies dainų melodijos, o kitos – jų prasmės įkvėpta autorinė kūryba.
„Kas tave šaukia...“ autorius keletą metų ruošė albumą ir kruopščiai rinko senąsias folkloro dainas. Lietuvių liaudies karo dainos ypatingos itin stipria lyrika ir mitine simbolika. Dainų siužetuose susipina nerimą kelianti nuojauta, moterų rūpestis, ilgesys ir skausmas, į pražūtį išjojančių vyrų drąsa ir atsidavimas tragiškam likimui. Žygis į karą virsta kelione į pasaulį anapus, kupina prasmingų simbolių.
Tokį dainų paveikslą dar labiau sustiprina brandžios D.Bielkausko aranžuotės ir skaidrus, įtaigus Rasos Serros vokalas. Albume skamba platus lobynas lietuvių liaudies bei klasikinių instrumentų, taip pat melodingi elektrinės gitaros intarpai ir oru sklendžiantys elektroninės muzikos efektai. Prie kūrinių muzikos daug prisidėjo vienas geriausių Lietuvos gitaristų - Giedrius Balčiūnas „Jumbo“, įgrojęs improvizacijas elektrine ir akustine gitaromis bei liutnia.
Grupės dainose įsipina ir populiariosios muzikos stilistika. „Albumo skambesio norėjau būtent tokio, nors kai kam jis gal bus netikėtas, - sako Donatas Bielkauskas. - Manau Lietuvos post-folkloro scenoje tokio skambėjimo albumo dar nebuvo išleista. Esu dėkingas visiems puikiams muzikantams, kurie padėjo jį įrašyti."
Taurus liaudies kūrybos palikimas „Donio“ vardu suskamba kaip niekad didingai. Čia susipina drąsūs maršų ir valsų ritmai, širdį veriantis smuikas, harmoninga akustinių ir elektroninių sąskambių pilnuma. Pakili ir melancholiška kelionė lėto šokio ritmu nukelia į amžių glūdumą, iš kur tebeaidi prasminiai ritualai.
Pasak tautosakininkės Pranės Jokimaitienės, lietuvių liaudies karinės – istorinės dainos „parodė gilų filosofinį liaudies žmogaus požiūrį į gyvenimą, reiškė optimizmą ir meilę, taurumo ir dvasios pergalę prieš kančią ir sunaikinimą.“ Būtent tokia šių dainų didybė ir dvasingumas suskamba „Kas tave šaukia...“ improvizacijose.
14-os kūrinių albumas „Kas tave šaukia...“ išleistas dailiai apipavidalintu 4 dalių digipack CD. Jis buvo pristatytas specialiu grupės „Donis“ pasirodymu festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 29 d., o nuo rugsėjo 1 d. kompaktinė ploštelė pasirodė muzikos parduotuvėse. Klausytojai gali įsigyti albumą tik už 20 Lt.

Žodžiai – liaudies [2,3,4,5,6,7,8,9,10,11]
Muzika – liaudies [5]
Aranžuotos autentiškos melodijos [2,4,7,9,10,11] ir autorinė muzika [1,3,6,8,12] - Donatas Bielkauskas
CD įrašytas 2006 - 2010 metais D. Bielkausko mobilioje etninės muzikos įrašų studijoje Dovilų etninės kultūros centro patalpose [www.donis.lt/studija].
Garso korekcijas atliko Kristijonas Lučinskas [www.soundprovocation.com]
Informaciją apie dainas parengė Irena Nakienė
Dizaineris: Ugnius Liogė
Leidėjas: Dangus [www.dangus.net]
Grupės tinklapis - www.donis.lt

"Kas tave šaukia..." įrašė:
Rasa Serra [www.rasaserra.com] – vokalas [2,3,4,5,6,7,8,9,10,11] 
Giedrius Balčiūnas [http://www.mrjumbo.lt] – improvizacijos el.gitara [2,4,6,9,12] ir liutnia [10], akustinė gitara [2,6].
Jevgenij Sege – el.gitara [1], akustinė gitara [1,4,6,7,8,9,10,12]
Elena Trečiokaitė – smuikas [8,11], vokalas [11]
Kęstutis Peseckas – akustinė gitara [11]
Daiva Bielkauskienė – smuikas [7]
Donatas Bielkauskas – programavimas, įrašų suvedimas, dūda [baltiškas dūdmaišis], cimbolai, klavišiniai instrumentai, birbynė, lumzdelis, žvanguliai, perkusiniai instrumentai, tradicinės kanklės, dambrelis, akordeonas, pianinas, vėjo varpai, efektai, semplavimas, el. gitara [1,3], balsas [3,11]

Kas tave šaukia (orig. „Žalio vario“)
„Vartų“ tipo senovinis apeiginis laidotuvių žaidimas (užrašytas 1984m.).
Apeigos metu dainuojama: kas tave šaukia?
– Ko jūs, ponai norit?
– Vyrelio norim!
– Ai, kas atvers vartus?
– Mes atversim vartus …
Paėjimas pro vartus simbolizuoja perėjimą iš šio į anapusinį pasaulį.

Anksti rytą kėliau
Atsisveikinimo su namais daina (užrašyta 1828m.).
Sena mamužė rauda, dejuoja dėl jauno sūnyčio išjojančio į karą. Jaunas kareivėlis verkia, kad neturi brolelių ir sesyčių, kad nėra kam jo išlydėti.

Čiulba ulba karvelėlis
Karinė – meilės daina (užrašyta 1938m.).
Itin lyriškoje dainoje ryškūs emocinio ryšio tarp artimųjų motyvai. Išvykusį karį aprauda tėvai, brolis ir sesuo, visur jo ieško, bet niekur neranda. Vilniaus mieste jį atranda mergelė – karys žada ją vesti.

Reiks joti vainužėlėn (orig. „Oi, šėriau šėriau“)
Jojimo į karą daina (užrašyta 1960m.).
Bešeriant žirgą gegutė atneša berneliui laišką – šaukimą į karą. Išjodamas bernelis liūdi dėl mergelės, tikisi sugrįžti iš karo ir ją vesti.

Trijų seselių jauns broluželis
Brolio išrengimo į karą daina (užrašyta apie 1863m.).
Dainoje santūriai ir glaustai piešiami svarbiausi išrengimo karan motyvai: viena seselė brolelį rengė, antra žirgą balnojo, trečia vartus atkėlė ir palydėjo. Brolis nebesugrįžta, žūsta kare. Žirgas parneša žinią apie kario žūtį.

Juodas varneli
Daina apie kario žūtį (užrašyta 1936m.).
Dainoje atsispindi mirties – vestuvių motyvas. Mirštantis karys prašo varną lėkti į tėviškę ir pasakyti, kad jis vedė: jo mergelė – smarkioji kulkelė, kuri įsmigo į jo širdį.

Augin tėvelis
Daina apie kario dalią (užrašyta apie 1949m.).
Pirmoje dalyje atsispindi rengimasis joti į karą, atsisveikinimas su artimaisiais, antroje  – vaizduojama kario dalia pačiame kare, iškeliami mūšių baisumai ir karių žūtis.

Ūžia ąžuolėliai (orig. „Ir atlėkė žąsų pulkas“)
Daina pie kario tarnybą Prūsų kariuomenėje (užrašyta 1919m.).
Pradžios įvaizdis paremtas mitiniu įvaizdžiu: apie kario dalią praneša žąsų pulkas. Dainoje pabrėžiama sunki kario buitis ir našlės nuotakos gūdus vienišumas.

Vai bruoli bruoli
Jojimo į karą daina (užrašyta 1962m.).
Jaunas bernelis prašo brolio, kad pabalnotų žirgą į karą joti. Žaismingumo ir optimizmo dainai suteikia pasikartojantis refrenas „vai, daili graži mūsų kariuomenė“.

Dainų tekstai

Kas tave šaukia
Kas tave šaukia, žalio vario?
Ponai broliai, didi draugė.

Ko jūs, ponai, norit, žalio vario?
Ponai broliai, didi draugė.

Vyrelio norim, žalio vario,
Ponai broliai, didi draugė.

Ai, kas atvers vartus, žalio vario?
Ponai broliai, didi draugė.

Mes atversim vartus, žalio vario,
Ponai broliai, didi draugė.

Atverkit vartus, žalio vario,
Ponai broliai, didi draugė.

Važiuokit sveiki, žalio vario,
Ponai broliai, didi draugė.

Tolyn, namo ...
Nešk žirgeli tolyn, tolyn, namo, namo ...

Anksti rytą
Anksti rytą kėliau,
Žirgužį pašėriau,
Išgirdau girdėjau
Brolytį beverkiant.

Ne brolyčio balsas,
Tikt senos mamužės,
Verkė ta, dejavo
Dėl jauno sūnyčio.

Neturiu brolyčių,
Nei jaunų sesyčių,
Tie mane nelydės,
Tie mane nelinksmins.

Reiks man šalin joti,
Į krygužę stoti,
Kas mane palydės,
Kas mane palinksmins?

Būbnai misingėlės,
Vario trimitėlės,
Tie mane palydės,
Tie mane palinksmins.

Margame miestely,
Akmenų gasely,
Čia sujos, čia sustos
Daug jaunų brolyčių.

Kardu pasirėmęs,
Givėrą nutvėręs,
Šilkinoms skepetoms
Ašarėles šluostys.

Čiulba ulba karvelėlis
Čiulba ulba karvelėlis
Lakiodamas,
Verkia manįs tėvulis
Ieškoda(mas).

Oi, aš eisiu čystam lauke
Pavaikščiotie,
Savo mielo sūnelio
Paieško(tie).

Stovi palši jauteliai
Ir žagrelė, -
Mano mielo sūnelio
Ir tį nėra.

Čiulba ulba karvelėlis
Lakiodamas,
Verkia manįs motulė
Ieškodama.

Oi, aš eisiu lygioj lankoj
Pavaikščiotie,
Savo mielo sūnelio
Paieškotie.

Stovi plieno dalgelė
Ir aslelė -
Mano mielo sūnelio
Ir tį nėra.

Čiulba ulba karvelėlis
Lakiodamas,
Verkia manįs seselė
Ieškodama.

Oi, aš eisiu stonelėj
Pavaikščiotie,
Savo mielo brolelio
Paieškotie.

Stovi šyvas žirgelis
Ir balnelis -
Mano mielo brolelio
Ir tį nėra.

Čiulba ulba karvelėlis
Lakiodamas,
Verkia manį mergužėlė
Ieškodama.

Oi, aš eisiu Vilniaus mieste
Pavaikščiotie,
Savo mielo bernelio
Paieškotie.

Radau savo bernužėlį
Žaunierėliu.
Visi gražiai parėdyti -
Jis gražiausias.

Visų aukštos kaškietėlės -
Jo aukščiausios.
Už tos aukštos kaškietėlės
Gromatėlė.

Toj margojoj gromatėlėj
Parašyta,
Kad man jaunai mergužėlai
Šliūban stotie.

Reiks joti vainužėlėn
Oi, šėriau šėriau
Žirgelį juodbėrėlį,
Oi, šveičiau šveičiau
Aukselio pintinėlį.

Dar nedašveičiau
Aukselio pintinėlio,
O ir atlėkė
Raiboji gegužėlė,

O ir atlėkė
Raiboji gegužėlė,
O ir atnešė
Man margą gromatėlį.

Nepračitojau
Nė pusės gromatėlės,
Jau žinau gerai -
Reiks man vainelėn joti.

Dar nedajojau
Nei pusės vieškelėlio -
Klupo žirgelis
Vidur viešo kelelio.

Žvengia žirgelis
Ant kelio klupdamas,
Verkia bernelis
Ant balso klausydamas.

Oi, bėda bėda
Su tuo mano tėveliu:
Nevalia imti
Mergelės Vargdienėlės,

Kuri papratus
Anksti rytelį keltie,
Kuri papratus
Kalne rugelius pjautie.

Tai aš palauksiu
Trejus dvejus metelius,
Iki išeina
To bagočiaus dukrelė,

Iki išveža
Jos didžią pasogėlį,
Tai tada imsiu
Mergelį vargdienėlį.

Trijų seselių jauns brolužėlis
Trijų seselių jauną brolelį
Ragino leisti į didį karą.

Viena seselė brolelį rengė,
Antroji žirgą jam pabalnojo,

O ši trečioji vartus atkėlė,
Vartus atkėlė ir palydėjo.

Ant aukšto kalno seselės laukė
Grįžtant brolelio iš didžio karo.

Jos prastovėjo kalne duobelę
Ir prarymojo uosio tvorelę.

Parbėgo žirgas, siūbuoj kilpelės -
Jau nėr brolelio, jau nebsulauksit.

Juodas varneli
Juodas varneli,
Nesuk ant galvelės,
Lėk į mano šalį,
Pasakyk mergelei,
Kad aš apsiženijau
Su kita.

Buvo piršlelis
Šviesusis kardelis,
Buvo mergelė
Smarkioji kulkelė,
Kuri įsmigo
Į mano širdį.

Gavau dalią
Didelę nemažą:
Daug lygių laukelių
Ir tankių krūmelių.
Gavau kaimelį
Ir Vilniaus miestelį.

Augin tėvelis
Augin tėvėlis
Mielą sūnelį,
Sūnelis šėrė
Bėrą žirgelį.

Vai, ir pašaukė
Mielą sūnelį
Svetimon šalin
Jot in vainelę.

Rengias sūnelis,
Žvengia žirgelis,
Tai gailiai verkia
Senas tėvelis.

- Atkelk, motule,
Dvaro vartelius,
Kalba sesulės
Meilius žodelius.

- Vai broli broli,
Broleli mano,
Kuriuo keleliu
Jaunas parjosi?

Jei nuo rytelių,
Tai anksti kelsiuos,
Nuo vakarėlių -
Tai vėlai gulsiuos.

Raibi gaideliai
Jau sugiedojo,
Tėvų sūnelis
Karan išjojo.

Visus bernelius
Eilėn sustatė
Ir muškietėles
Į rankas metė.

Imkit kardelius
Anta rankelių,
Gulkite greičiau
Kur už kalnelių.

Suguldė visus
Anta žemelės,
Pro jų galveles
Lėkė kulkelės.

Pro šalį jojo
Raitų pulkelis,
Ne vienas klupo
Bėras žirgelis.

O jei suklupo
Bėras žirgelis,
Ne vienas krito
Jaunas bernelis.

O jei nukrito
Jaunas raitelis,
Tai pro tuos jojo
Ir nedabojo.

Ne vienas liko
Kraujo klanely,
Ne vieni verkia
Seni tėveliai.

Kulkom išarta
Platūs laukeliai,
Ne vieni verkia
Vaikų pulkeliai.

Verkė mergelės,
Kurios mylėjo,
Kur jų berneliai
Galvas padėjo.

Piekų supilta
Aukšti kalneliai,
Jaunų bernelių
Nauji nameliai.

Ūžia ąžuolėliai
Ir atlėkė žąsų pulkas,
Žąsų pulkas tai iš Prūsų.

Ir nutūpė ant kalnelio,
Ant kalnelio prieklonėj,

Sulapsėjo sparneliais,
Sugirgsėjo žąselės.

- Išeik, jauna našlaitėle,
Pasiklausyki, iš kur pučia,

Iš kur pučia šiaurės vėjas,
O ir ūžia ąžuolėlis,

O ir ūžia ąžuolėliai,
O ir eina žalnierėliai.

Tavo vyras mūsų pulke,
Mūsų pulke didiam stroke:

Ant kojelių pentinėliai,
Ant rankelių galionėliai.

Kol aš tavęs nepažinsiu,
Dieną darbo nepadirbu,

Dieną darbo nepadirbu,
Nakčia miego nemiegoju.

Vai bruoli bruoli
Vai bruoli bruoli,
Bruoleli muna,
Šerk man bierą žirgelį,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Šerk mun bierą žirgelį.

O kaip pašersi
Bierą žirgelį,
Uždiek tyma balnelį,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Uždiek tyma balnelį.

O kaip uždiesi
Tymą balnelį,
Prisek šviesias kilpeles,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Prisek šviesias kilpeles.

O kaip prisegsi
Žviesiunsias kilpeles,
Siesk ir patsai ant žirga,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Siesk ir patsai ant žirga.

Ant žirga siedau,
Į kilpas spyriau -
Vuolungelį nušuoviau,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Volungelį nušuoviau.

- Ar tu nematei
Giriej lakūna,
Ant ažero narūna,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Ant ažero narūna?

- Lakūns palieki,
Narūns panieri,
Volungelis tupiejo,
Vai, daili graži
Mūso kariuomeni,
Volungelis tupiejo.

Atsiliepimas:
Autorius: Darius Gerulaitis, ūkanoti Šiauliai 2010 rugsėjis
Tik gavęs gražiai Dangaus išleistą DONIS albumą Kas tave šaukia..., nubraukiau dulkes nuo CD grotuvo.
Nežinau, ar naujas DONIS albumas Kas tave šaukia... pasieks Bite lingo „populiarumą“, bet šiame albume tikrai yra įkvepiančių ir jaudinančių dalykų. Jei nenuosekliai – Anksti rytą pradžia užgriebia ir suskamba kaip legendiniai LPD taškai, Tolyn namo... virpina skaidrumu ir užburiančiu paprastumu, Juodas varneli – keltų šiaurės šauksmu...
Visuose kūriniuose nestinga romantizmo, dramos, vizijonieriškos atmosferos, kurią kuria viena vertus martial estetikos kanonus atitinkantis muzikavimas, kita vertus – gana inovayvūs baltiškos kultūros įpynimai ir autentiška pajauta. Jei trumpai, visi kūriniai yra labai „doniški“: saikingi, melodingi, skoningi ir  brandūs kaip mėgstamas vynas. Turiu omenyje ne tą brandą (formalų albumo kūrimo laiką), bet kompozicijų išbaigtumo, įtaigumo, archaiškų tekstų bei muzikinės kompozicijos netrivialumą ir tos atmosferos, kurią sunku pagauti, įdėti į verbalinius maršinius ir čia pateikti. Tai dovana, aukščiausia pašaukimo forma, menas, maceracija, šiaurietiško būdo ir nuogo Aš šokis, suromantintos praeities ir čia-ir-dabar kūrybos susidūrimas...
Uždega visos įsibėgėjančios gitaros improvizacijos, instrumentų parinkimo, panaudojimo ir tikro Garso išgavimo alchemija.
Nors recenzijos žanras įpareigoja, kad nebūtų tik kūrinių panegirika ir medus, negaliu rasti daug priekaištų visai nuostabiai komandai, įrašiusiai šį master-piece. Galiu tik pasakyti, kad asmeniškai mane un poco neįtraukė dūdos (baltiško dūdmaišio) panaudojimas kai kuriose dainų/kūrinių vietose, nors pats dūdmaišio garsas yra archaiškas, įdomus. Gal tokie momentai man suskambėjo kiek „tradiciškai“ (vertinant iš neo-folk ar panašių cliche rėmų), kaip facetas nuostabioje daugiabriaunėje struktūroje?
Kitas (ne)priekaištas yra tas, kad visas albumas yra kiek per brandus: visą nuo pradžių iki galo meditatyviai išklausyti yra iššūkis.  
Visas Kas tave šaukia... albumas – kaip viršelio paskutiniame kamputyje įsmeigtas kalavijas su raudonom pašvaistėm – kraują stingdanti, tvirta, nuoširdi, konceptuali, sui generis folkloro interpretacija. Žalgirio mūšio pergalei. Valio!

Atsiliepimas:
Autorius: Stigmata [http://www.stigmata.name/archives/3339#more-3339]
В воскресение 29 августа в Литве у Чертовой Ямы, что недалеко от местечка Аукштадварис, на фестивале Menuo Juodaragis состоялась презентация нового альбома DONIS, который называется Kas tave šaukia… И признаюсь честно, именно эта презентация интересовала меня едва ли не больше, чем выступление отцов неофолка SOL INVICTUS. Ради нее, можно сказать, и поехал в дождь и холод.
Как вы уже поняли, сегодня мы поговорим о новой пластинке литовцев.
Не буду ходить вокруг да около, скажу прямо: новым альбомом DONIS я очень доволен. Это, бесспорно, лучшая пластинка за всю карьеру группы. И, конечно же, это одна из лучших неофолковых работ 2010 года, хотя год и выдался богатым на великолепные релизы, но даже на фоне прекрасных альбомов всеми любимых звезд Kas tave šaukia… нисколько не теряется, если не сказать большего.
Kas tave šaukia… является логическим продолжением Bite Lingo, предыдущего альбома DONIS. На обеих альбомах Донатасу помогает замечательная фолк/ джаз певица Раса Серра, и результаты этого сотрудничества прекрасно иллюстрируют золотое правило: одна голова – хорошо, а две – лучше. Композиторский талант Донатаса подчеркивает восхитительный голос Расы, ну а голос Расы как нельзя лучше подходит той музыке, которая рождается в душе у Донатаса.
Не знаю как вам, а меня на Bite Lingo очень нервировали очень неудачные электронные ремиксы, которых, к счастью, больше нет на Kas tave šaukia… Так что вздохните спокойно – «сторонних» треков на новой пластинке нет.
Kas tave šaukia… посвящен 600-летию Грюнвальдской Битвы и представляет собой современное прочтение старых литовских песен, так или иначе связанных с войной: одна рассказывает про отпевание погибшего, другая – про проводы в армию, третья – про умирающего от ран бойца… Песни эти хоть и старые, но Донатас написал для них новую музыку либо переаранжировал оригинальные мотивы под современные реалии. Да, если мы заговорили про аранжировки, то они отличаются богатством и интересными идеями. Впрочем, богат и инструментарий музыкантов: тут и дуда (волынка), и электрогитара, и скрипка, и много еще чего. Недаром альбом писался почти четыре года! Нужно сказать, что звучание Kas tave šaukia… отличается от каноничных неофолковых альбомов, кого-то может даже покоробить от той же электрогитары, которая у многих ассоциируется с эстрадной музыкой, но прелесть литовской музыки в том, что она всегда развивалась сама по себе, не ориентируясь на чужие тренды, так что приготовьтесь к необычному и оригинальному звучанию.
Альбом Kas tave šaukia… очень ровный, на нем нет откровенно слабых песен: все они в той или иной степени замечательны, и пластинка многое потеряет, исчезни из ее треклиста хотя бы одна из композиций. При этом Kas tave šaukia… может похвастаться целой плеядой звездных работ. Среди моих безусловных фаворитов, конечно, заглавная композиция Kas tave šaukia, которая есть ни что иное как переработанная версия уже известного хита группы Žalio vario, впервые увидевшего свет на нашем сборнике Хатынь. Моя вторая любимица – это Reiks joti vainužėlėn, от гула волынки на которой по телу начинают бегать мурашки, и где Раса показывает всю мощь и красоту своего голоса. Безусловный хит. Я бы даже сказал, что это одна из тех песен, знакомство с которыми оправдывает самую бестолковую жизнь. Слышал Reiks joti vainužėlėn? Ну, раз так, то жил не зря. Как-то так. Еще одна моя любимица – Ūžia ąžuolėliai, которая также может похвастаться замечательным гулом дуды… Впрочем, я тут посмотрел свой список фаворитов и отметил, что в нем сплошь «громкие» и ритмичные вещи, а как же замечательные баллады типа Anksti rytą или Čiulba ulba karvelėlis, на которой Раса поет вообще без аккомпанемента, давая нам возможность насладиться ее замечательным голосом? Конечно же и они хороши и ничем не уступают «шумным» боевикам… Ну не могу я определиться с любимыми композициями, просто не могу – все они хороши… Слушайте, решайте сами – благо, выбирать есть из чего.
Kas tave šaukia… – это самое настоящее волшебство Балтики. Вы можете не верить в фей и эльфов, но в том, что магия реальна вас убедит Kas tave šaukia…, ибо пластинка просто сказочная.
Слушать! Радоваться! Брать в потную ладошку билет на Crivia Aeterna и бежать на встречу чуду. Ну а 25 сентября будем вместе плакать от удовольствия.

{atgal} {atgal į pirmą puslapį}

{pirk}